Ką pasakytų apie savo "namus"?

"Mano namai - mano tvirtovė". Taip yra todėl matyt jog namuose mes saugūs. Ką pasakytų arkliukas, stovintis viename iš 99% Lietuvos žirgynų, kelių kvadratinių metrų "name", greičiau tvirtovėje?

Kai man kyla klausimas dėl bet ko, kas susiję su arkliais, aš pirmiausia stengiuosi nusikelti į prerijas. Kodėl prerijas? Man taip lengviau įsivaizduoti naatūralią arklio gyvenimo aplinką, gyvenimo būdą ir sąlygas, kurios užtikrina jo gerą sveikatą bei gerbūvį.
Tada grįžtu prie dabartinių sąlygų ir keli kvadratai prieš prerijų neaprėpiamus plotus atrodo klaikiai. Taip, bet tai tik iš pradžių. Po to žmogus pripranti ir tai net atrodo "normalu", juk visi taip laiko, juk visi taip daro. O kodel?
Manau todėl, kad mes neturim prerijų. Jei turtingesnis arklių augintojas turi kelis hektarus aptvertos pievos tai jau yra labai daug. O jei dar jis leidžia tiems arkliams ten ganytis, vasarą, tai jau iš viso rojus.
O jei hektraų turi, bet neleidžia, neva sportiniams žirgams negalima? Kodėl? Todėl, kad gali susižeisti ar pan? Man tai skamba daugiau kaip pasiteisinimas sau, siekiant nematyti tikrųjų priežąsčių. Pažiūrėkim į tai kitu kampu. Kodėl susižeidžia arkliai išleisti į kelis arus aptvertą plotą? Gal dėl to, kad ten per mažai vietos? O gal tos vietos gruntas yra netinkamas? O gal dėl to, kad išleidžiami jie pernelyg retai ir iš tos laimės, kad gali būti savimi praranda savitvardą? Taip dažnai nutinka ir su žmonėmis, kurie išeina iš ligoninės ar kalėjimo ilgiau ten pabuvę. Juk sportinis žirgas pirmiausia visgi yra žirgas, o tik po to sportinis, nes tai tikslas kurį nustatėme jam mes, o ne jis pats. O jis žino tik tiek, kad jis yra žirgas, su keturiomis kojomis, kuriam lemta lakstyti, ėsti žolę, žaisti ir mėgautis laisve, kuri kartas nuo karto gali būti pertraukta norint įtikti žmogui ir jo poreikiams.
Suprantama, ne visi turi sąlygas, daro ką gali. Blogiau yra kai gali, bet nedaro. Bet lai lieka tai kiekvieno sąžinei.
Pažiūrėkim į tai iš mitybos pusės. Kas vyksta, kai žmogus mažai juda o valgo daug? Manau atsakinėti nereikia. Anksčiau ar vėliau prasideda virškinimo problemos, nutukimas, stuburo problemos ir pan. Kodėl mes galvojame, kad kitaip yra su arkliais? Tam kam prigimtis davė judėti, negali nejudėti. Sakysite, bet jis juda, 1-2 val. per diena. Ratu, su nuleista galva, įsitempęs ir pan.? Na tai labiau atitinka sunkumų kilnojimą be apšilimo, o ne pasivaikščiojimą gamtoje. Pabandykime bent įsivaizduoti arklio gyvenimą žmogaus kailyje.
Atsikėlė žmogelis savo kelių kvadratų, šlapiam, nes pamiršo išvalyti, guolyje. Lango taip pat neatidarė, nes gi šalta, žiema juk. Pamiršo, kad nėra blogo oro, tik blogi rūbai. Nosį riečia taip, kad net galva svaigsta. Durys uždarytos. Laukia, gal kas ateis, atneš bent valgyti. Gal ir gerai, guodžia save, nereikia rūpintis ką ir kiek valgysi, viską nusprendžia už mane. Pasiražo. Ražymuisi irgi yra ribos, kojos ne ištiesi kiek nori, nes vietos nėra. Pavalgė, ką davė ir kiek. Norėjosi daugiau, bet...
Stovi toliau. Žiūri. Vėl stovi. Dar stovi. Jau stovi pusę dienos. Dar liko stovėti kelias valandas, tada jau pajudėsiu. Pietų tiek nedaug davė, hm matyt krizė... Pagaliau, girdi pažįstamus žingsnius. Jau, jau tuoj. Grįžo po treniruotės. O kodėl taip trumpai, aš tik apšilau... Aš tik pradėjau ... Nesuprantu. Matyt taip reikia...
Pratęsimas vėliau:)
...
SigitaV