Besilaukiančios, laukimas ir mamytės rūpesčiai!

Kai pagalvoji labai ilgas laikas nuo momento kai apsisprendi, kad reikia kumeliuko. Renkiesi eržilą, derini, rūpiniesi. Kergimo "džiaugsmai". Ir visi vienuolika mėnesių laukimo. O noras pas visus vienas: kad kumeliukas būtų sveikas ir mama sveika. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti tiek, kad kuo ilgiau lauki, tuo viltys ir svajonės apie kumeliuką didėja ir gražėja. Ir nesvarbu ar kumeliukas "numatytas" gražiai bėgti dailiojo jojimo aištelėje, ar šokti iki dausų konkūrų aikštelėse ar teikti malonumą laisvalaikiu, svarbiausia, kad jis būtų sveikas. Dažniausiai užduodamas klausimas šiuo atveju yra kokius papildus duoti, kad ir kumelė būtų sveika ir stipri, ir kumeliukas sveikas. Deja, nėra vieno recepto visiems. Kiekvienas yra individualus atvejis, tačiau yra bendri principai, kuriuos bandysiu čia apžvelgti.
Ko reikia nėštukėms?
Nors pas mus papildų pasirinkimas ir nėra didelis palyginus su kitomis šalimis, tačiau ir jame galima pasiklysti. Tačiau nereikia pamiršti, jog svarbiausia besilaukiančioms kumelėms geras ir pilnavertis pagrindinis pašaras. Kai kurioms kumelėms gali užtekti geros kokybės šieno, žolės ir druskos laižalo. Mūsų sąlygomis tai nėra lengva padaryti, nes mažai kur tenka matyti geros kokybės šieną, žolė žiemą tik paveikslėliuose, na tik druska turbūt yra mažiausia problema. Tai ką gi daryti? Pirmiausia išsiaiškinkime svarbiausius kumelės ir kumeliuko poreikius, o po to paanalizuosime išeitis iš visų keblumų.
Nėštumo laikotarpiu, kai kurios maistinės medžiagos yra svarbesnės nei kitos. Vieni tokių yra vitaminas E ir selenas. Iš vienos pusės todėl, kad jų poreikis organime nėštumo metu padidėja, iš kitos pusės nemažai Lietuvos vietovių šių elementų trūksta dirvoje, tuo pačiu ir šiene ar žolėje. Taigi kada ir kiek reikia šių medžiagų?
Nors seleno arkliams reikia labai nedidelio kiekio, o perdozavimas yra labai nuodingas, jo trūkumas ir ypač nėštumo metu gali sukelti labai prastas pasėkmes. Kai kuriose vietose dirvožemyje seleno kiekis yra kritiškai mažas, todėl jį būtina duoti papildomai. Selenas veikia tandemu su vitaminu E ir padeda raumenyno ir judamajam apratui. Trūkstant šių elementų nėštumo metu kumeliukai gali gimti, ar vėliau turėti problemu su raumenimis, tai vadinama "Baltoji raumenų liga" arba raumenų distrofija, kuri paveikia raumenis ir širdį. Liga pasireiškia pas jauniklius kaip silpnumas/įsitempimas, ypatingai sunkiais atvejais jauniklis negali net pastovėti. Daugiau į ligas nelysiu, nes tai veterinarų "daržas".
Taigi duoti seleną kaip papildą ar ne? Deja, su selenu nerekomenduočiau žaisti. Kai kur jo yra labai mažai, bet kai kur jo yra. O net nedidelis perdozavimas yra nuodingas ir gali pasireikšti kailio, karčių išlinkimu, kanopų skilinėjimu ar persikreipimu. Kiekvieną kartą sprendžiant duoti ar ne seleną, reikėtų pasitari su veterinaru ir pasidaryti kraujo testą, kuris parodytų ar yra, ar ne seleno trūkumas.
Vitaminas E savo ruožtu yra labai svarbus vitaminas ir dažnai neįvertinamas. Jo nemažai yra žolėje ir gerai išdžiovintame šiene, tačiau laikui bėgant, šieną laikant vitamino E kiekis mažėja, tad pavasariop, kumelingoms kumelės jį naudinga paduoti.
Kalbant apie maistines medžiagas ne mažiau svarbu žinoti kiek jų reikia. Vitamino E dienos norma vidutiniam arkliui yra 1000-2000 IU. Perkant papildus būtina skaityti etiketes ir sudėtinių medžiagų kiekius, nes ant pakuotės nurodytoje dienos normoje gali nebūti reikiamos dozės. Seleno saugus kiekis kinta priklausomai nuo žirgo masės, krūvio ir kitų duomenų. Šiai dienai rekomanduojama norma trūkumui šalinti yra 0,1mg/kg svorio.
Jodas yra kitas elementas, kuriam skiriama nepakankamai dėmesio. Šiais laikais jodo trūkumas reta problema, nes dauguma druskos laižalų turi jodo ir pilnaverčiai papildai dažniausiai turi jodo, tačiau jo perteklius gali sukelti skydliaukės problemų ir sąlygoti prastą raumenų vystymąsi kumeliukams. Jodas labai lengvai perduodamas vaisiui per placentą ir per motinos pieną, todėl jo įsisavinimas yra didelis. Jodo dienos norma neturėtų viršyti 50 g suaugusiam žirgui.
Kadangi papildų yra daug su jodu reikėtų pasitarti su specialistai ruošiantis duoti jo savo augintiniams.
Kalcis ir fosforas - tai labiausiai minimi elementai kalbant ne tik apie kumelingas kumeles ir kumeliukus, bet ir visus arklius, nes šitie elementai, o tikriau jų proporcija, yra labai svarbi teisingam kaulų bei kremzlių sistemos vystymuisi. Tai labai paplitusi tema, tad jos daugiau negilinsim šičia, bet paminėsim kitą duetą, apie kurį mažai kas užsimena, bet jis ne ką mažiau svarbus jungiamųjų audinių formavimuisi ir vaidina didelį vaidmenį kaulų bei sausgyslių elastingumui. Tai varis ir cinkas. Dar 1980-aisiais Ohajo universitete, JAV, tyrimais nustatyta jog šių elementų trūkumas gali sukelti defektus ar net ligas susijusias su kaulų vystymusi bei sausgyslėmis. Perteklius vėlgi nėra gerai. Cinko perteklius (> 1,000 ppm) labai susijęs su ortopedinės ligos jauniems arkliams išsivystymu. Vario rekomenduojama dozė yra 10 mg/kg. Cinko rekomenduojama dozė yra 40 mg/kg. Tačiau cinko ir vario santykis, 6,3 prie 3, yra svarbu todėl, kad jie konkuruoja dėl tų pačių perdavimo mechanizmų, nes cinkas dalyvauja tam tikruose sintetinimo procesuose, kurie suriša varį. Todėl vario trūkumas gali sukelti vario trūkumą, priklausomai nuo jo rezervų kepenyse ir kituose audiniuose.
Baltymai dar viena tema, kuri yra labai svarbi kalbant apie kumeles ir kumeliukus. Baltymai labai svarbūs paskutiniais kumelingumo mėnesiais ir laktacijos periodu. Baltymai vaidina pagrindinį vaidmenį organizmo būklei palaikyti ir pieno kokybėje. Tačiau kaip ir visur, taip ir čia, nereikia persistengti. Vėlyvojo nėtumo periodu (9-11 mėn) baltymų norma yra 9-10% bendrame šieno ir grūdų racione. Laktacijos pradžioje baltymų poreikis išauga iki 12%, o po trijų, keturių mėnesių vėl gryžta į 10% lygį. Nereikia pamiršti jog baltymai randasi ir šiene, todėl norint sužinoti kaip geriausiai subalansuoti ne tik baltymus, bet ir visus mikro, makro elementus, vitaminus bei amino rūgštis reikėtų idealiu atveju daryti šieno tyrimą ir prie to derinti likusią raciono dalį. Tai yra siekiamybė ir reali, tiesiog mes prie to dar taip nepratę ir pasikliaujam savo žiniomis, patirtimi, nuojauta ir kitais gerais dalykais. Tai tik keli dalykai, kuriuos svarbu žinoti prižiūrint kumelingas kumeles. Kaip matome nėra taip paprasta kaip galėtų atrodyti teisingai šerti kumelę ir žinios čia vaidina pagrindinį vaidmenį, todėl specialistų, veterinarų konsultacijos sėkmingiems augintojams būtinos ir rekomenduojamos. Pasaulis nestovi vietoje, informacijos daug ir ji vis atnaujinama, nelengva viską žinoti.
Trumpai apžvelgėm nėštumą, o dabar apžvelkim pasiruošimą kumeliavimuisi ir laktacijai.
Gimimas
Svarbu nepamiršti mėnesį prieš kumeliavimąsi pasirūpinti kumelės dehelmintizacija (vaistukų nuo kirminų padavimu:) ) ir vakcinavimu. Taip užtikrinsite, kad kumeliukas su pirmaisiais priešpienio lašais gaus visas imuninei apsaugai reikalingas medžiagas.
Gamta puikiai padirbėjo ir kumelės paprastai puikiai susitvarko su kumeliavimusi pačios, be žmogaus įsikišimo. Todėl jei viskas eina sklandžiai į procesą nereikėtų kištis ir kumelei trukdyti. Tačiau būna visko. Ir svarbiausia tuo atveju, kai ne viskas vyksta taip kaip reikia, turėti veterinaro telefoną po ranka. Taip, taip, žinau ką galvojate. Kas iš to, kad turiu tą telefoną, jei prisiskambinti vistiek neišeina. Tai ne šito straipsnio tema, tad siūlyčiau dar gerokai prieš kumeliavimąsi, apsiskaičiuoti preliminariai kumeliavimosi laiką ir susitarti su veterinaru, kad jis tuo konkrečiu metu, tą savaitę jums būtų prieinamas. Labai norint - viskas įmanoma.
Kokios gali kilti problemos kumeliavimos metu ir ką tokiu atveju daryti čia neminėsim, nes tai bus vėl koja į veterinarų daržą. Jei kam reikės tos informacijos galėsiu pateikti, bet kol kas paliksim vietos veterinarams pasireikšti, jie labiau nusimano tame.
Iš savo pusės galiu tik parekomenduoti ką reikėtų turėti, kad esant problemai galima būtų greitai reaguoti, o ne imti ieškoti pagalbos jau tada kai jos reikia. Tuomet paprastai jau yra per vėlu. Jei yra problemos kemliavimosi metu yra didelė tikimybė, kad kumelė neturės pakankamai priešpienio, arba visai jo neturės, arba kumeliukas bus silpnas, arba labai mažas. Todėl reikėtų turėti, juolab kai tai prieinama, priešpienio pakaitalą, vitaminų, elektrolitų specialiai kumeliukams, kurie padėtų mažyliui sustiprėti, stipriai viduriuojant atstatyti mineralus, kumeliukų pieno pakaitalo miltelius ar bent jau receptą kaip pasidaryti pakaitalą, jei kumelė negali ar atsisako žindyti atžalą. Priešpienis kumeliukui reikalingas suduoti per pirmąsias gyvenimo valandas, tad tuo metu ieškoti jo tikrai yra per vėlu. Rizika - kumeliuko sveikata ar net gyvybė. Kumelei pagelbėti reikėtų turėti priešuždegiminių vaistų ir žinoti jų naudojimą bei dozes, bent jau tol kol atvyks veterinaras.
Daugiau nesiplėsiu į problemas, nes dauguma atvejų jų nebūna.
Laktacija
Mažylis sveikas, stiprus, puikiai traukia mamos pieną ir jam nieko netrūksta. Klaida, kurią dažnai matau ir pati esu patyrusi, kad jau pirmą ar antrą dieną kumelei yra duodama daug morkų, avižų ar dar ko nors, kas skatintų pieno gamybą. Tai teisinga, bet ne pirmomis dienomis. Kumelė pirmomis dienomis gamina labai mažai pieno, o jo daug ir nereikia. Maksimalų pieno kiekį kumelė duoda penktą ar šeštą savaitę po kumeliavimos. Tad pradėti šerti papildomai pieno kiekiui padidinti nereikėtų nuo pirmosios dienos. Pirmosiomis dienomis galima padidinti šieno kiekį, trečiąją dieną pradėti įvesti grūdus palaipsniui nuo kelių šimtų gramų. Per didelis ir staigus grudų kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimus, dieglius. Svarbiausia pašarą didinti palaipsniui ir iš lėto. Jei kumelė prieš kumeliavimąsi buvo geroje formoje, tai pirmos dienos po kumeliavimos tikrai nebus problema. Didėjant pieno gamybai didėja ir kumelės poreikiai. Jei pašaro yra per mažai ji ima resursus iš savo organizmo pieno gamybai, kad patenkintų kumeliuko poreikius, todėl dažniausiai šiuo periodu ir matau perkūdusias kumeles. Nereikia pulti duoti dešimtim kilogramų avižų, užtikrinkime svarbiausia, kad kumelė ir kumeliukas turėtų sauso pašaro tiek, kiek jiems reikia ir neribokime jų. Grūdai tik priedas maistingosioms medžiagoms ir vitaminams pridėti. Būkim išmintingi. Kuo geresnis pašaras, tuo daugiau vitaminų, mineralų, tuo pienas geresnis, tuo ir kumeliukas sveikesnis. Ir nėra normalu kyšantys kumelės šonkauliai ar kumeliukas perkūdęs. Tai yra pašaro ir maistingųjų medžiagų poreikių trūkumas. Juk kai matom itin liesą moterį su perkūdusiu vaiku, nemanome kad tai yra normalu. Tai nėra normalu. Gera kondicija yra normalu. Perkūdimas ir nutukimas - nėra normalu!
Negaliu pateikti universalių receptų, bet esmines įžvalgas galiu pasistengti. Kiekviena kumelė ir kiekvienas kumeliukas yra unikalus ir nusipelnė būti gerai prižiūrimi nepaisant to mes žinome apie tai ar ne.
Kol kas tiek. Klauskite, rašykite kas įdomu, kas neįdomu, kas teisinga, o gal ne, kokios jūsų patirtys ir bandykim ieškoti paprastų kelių, kad sudėtingų ir nepataisomų situacijų būtų mažiau.
SigitaV